- ževenti
- ževénti, -ẽna, -ẽno 1. tr. aižyti: Vaikai, eikit pupų ževént Br. Vištos žirnius ževẽna Br. 2. intr. skabant ėsti: Karvė ėda, ževena, maumoja E(Grš). Tu avių nevarinėk, tegu jos čia ževẽna Žvr. 3. intr. Sdk, Užp priekaištauti, įkyriai kalbėti: Ževẽnant nuo ryto lig vakaro kaipgi tau liežuvis neinsopsta Dkk. Neilgai tu man’ ževénsi Šmn. ║ Antš įkyriai loti: Šuva ka pradės ževént, tai ir varo pusę dienos Dkk. \ ževenti; paževenti
Dictionary of the Lithuanian Language.